ese - Te kuptuarit e arkitektures - Forumi archiEDU²
Forumi archiEDU²  

Kthehu pas   Forumi archiEDU² > archiEDU - arkitekturė - dizajn > arkitekture, lajme, diskutime
Home Regjistrimi Ndihmė Anėtarėt Kalendari Kėrko Postimet e sotme janė Shėno forumet si tė lexuara

Mirėse erdhėt nė forumin Forumi archiEDU².

Jeni duke e shfletuar forumin si i paregjistruar dhe keni casje te limituar pėr tė shikuar shumicėn e diskutimeve. Nėse i bashkėngjiteni free komunitetit do tė keni casje nė temat, komunikoni me shfrytėzuesit tjerė pėrmes (PM), t’i pėrgjigjeni votimeve, upload-oni gjėra dhe ēasje nė opsione tjera tė forumit. Regjistrimi ėshtė i shpejtė, i thjeshtė dhe falas kėshtu qė ju lutemi, bėhuni pjesė e kėtij komunitetit sot !

Nėse keni probleme nė lidhje me procesin e regjistrimit apo hyrje nė logarinė tuaj, ju lutemi na kontaktoni contact us.
Pėrgjigju
 
Paneli i temės Shfaq mundėsitė
Vjetėr 02-10-2006, 03:07   #1
Administrator
Administrator
Administrator has no status.
Owner
 
Avatari i Administrator
 
Hera e fundit nė linjė: 09-02-2009 21:12
Regjistruar mė: Sep 2006
Koha e kaluar nė forum: 3 h 37 min 44 sec
Postimet: 158
Tema tė nisura: 83 Tema tė nisura
Faleminderime: 0
Faleminderuar 10 herė nė 8 Postime
Activity Longevity
0/20 20/20
Today Postimet
ssssss158
ese - Te kuptuarit e arkitektures

nga moisi golemi

VEND APO JO VEND?

Trend i cili filloi dekada mė parė e qė ka implikuar dhe pėrfshirė jo vetėm arkitektė e urbanistė por edhe antropologė e filozofė.
Idea kryesore ka qenė transformimi i hapėsirės ekzistuese kalimtare nė hapėsirė tė agregacionit.Krijimi i “qendrave tregtare”
ku mund tė blehet gjithcka prej lapsave,kartolinave apo suvenireve deri te maskat veneciane apo Armani bizhuterive.
Si emėrtim “qendėr tregtare” pėrfshin njė concept tė vjetėr tė viteve 60-70.Sot projektohen dhe ndėrtohen vende qė nuk janė
tė lidhura vetėm me konsumin. Ajo duhet tė jetė njė strukturė e integruar,e pjesės urbane.Duhet tė ketė kulturė,kohė tė lirė, loisir.
Njė vend ku mund tė gjeni pak nga gjithcka,restorante,zyra,auditorė pėr muzikė klasike apo bashkėkohore,
kinema apo hapėsira pėr nevoja tė ndryshme kulturore.
Qytetet sot po pėsojnė njė rritje tė rėndėsishme duke u shkėputur nga qendra historike,njerėzit jetojnė gjithkund;
atėherė nevojitet tė ndėrtohen raporte tė reja sociale,por me njė shkallė tė raporteve tė ndryshme.
Duhet tė jetė njė bashkim i fragmenteve tė aktiviteteve njerėzore,tė mbledhura si njė tėrėsi.
Faktikisht ne jetojmė nė njė vend tė nivelit social tė ulėt e tė vėshtirė, por vendi mbetet gjithmonė i njėjtė si rrethinė apo situacion.
Vende tė tilla duhet tė jenė jo-virtuale, por reale, vende takimi e bisedash. Duhet ta pranojmė fenomenologjinė,realitetin.
Ne nuk mund tė ndryshojmė tėrėsisht fasadat e qytetit tonė,sepse ato i takojnė kohės,nuk mund t’i ndryshojmė veshjet apo stilin e cdokujt,
nuk mund ta ndryshojmė botėn; por cfarė mund tė bėjmė ėshtė tė dialogojmė me atė cka ndodh. Dhe nuk ėshtė njė fakt qė mund tė pranohet lehtė.
Na mbetet njė ndjenjė pesimizmi e mėrzie por edhe shpresė e pahumbur pėr tė ndryshuar kontekstin tonė urban.

GLOBALIZIMI FILLON KĖTU

Peisazhi bashkėkohor urban ėshtė njė pejsazh artificial i krijuar pėr ta bėrė jetėn e pėrditshme mė tė thjeshtė,tė shpejtė dhe komode.
duhet tė jetė ekonomik,i sigurtė,neutral,,higjenik,jovandalor por i ndjeshėm,,i kapshėm pėr tė moshuar dhe persona tė hendikepuar,dhe e fundit por jo me mė pak rėndėsi mirėmbajtje tė lehtė.
nė prishtinė hapėsirat e hapura nuk mund t’i gjesh lehtė.njerėzit dalin sepse nuk kanė se cfarė tė bėjnė.
ora 12:44, nė qytet mbizotėron “mbretėria e kafeneve”.projektimi i peisazheve apo i objekteve nė pėrgjithėsi mund tė konsiderohet
si vetėkėnaqėsi individuale ose si zbukurim i zonave ‘eretogjene”tė relaks-smogut.,dhe i ėshtė besuar inspirimit kreativ individual tė antivlerave apo tė superfitimit.
kėtu, nė kėtė oqean tė betonit,tullave tė kuqe,smogut,kontejnerėve tė stėrmbushur dhe njerėzve-sentinelė superoptimistė,shpirti i kulturės dhe artit duket se flen si lumi nėn qytet i pėrzier me kanalizimet.
por prishtina po adaptohet pėr tė tėrhequr vėmendjen e njerėzve nė peisazhin urban qė ndryshon me njė shpejtėsi marramendėse.prishtina sot ka nevojė pėr art,kulturė….
gjithkush nga ne synon qė Prishtina,e nė vecanti rrugėt tė jenė ekuivalente me Oxford apo Bond Street nė Londėr, Via Montenapoleone nė Milano, Madison Square nė New York, Omotesando nė Tokyo etj:tė cilat tėrheqin njėra tjetrėn si rreth energjie qė emiton neutrone njėra kundrejt tjetrės,duke mos ditur mirė a duhet tė ketė nevojė rruga pėr objekte bashkėkohore apo objektet pėr kėsisoj rrugėsh.
Prishtina ėshtė qytet pak i komplikuar:njė rreth i kuq i brishtė tullash nė periferi dhe objekte nė qendėr qė shfaqen si nostalgji e njė kohe tė perėnduar.
kalimi i madh i vėrtetė nga arkitektura e shekullit XX nė atė tė shekullit XXI ėshtė shėnuar nga koncepti i arkitekturės “objekt monumentum”nė arkitekturėn si sistem urban.ky pėrvetėsim substencial po bėhet nėpėrmjet ruajtjes sė identitetit kultural nė punėn e projektuesit,pėrfshirė konceptin e transformimit tė copėzave tė qytetit duke kaluar pėrmes arkitekturės.
pėr njė kohė tė gjatė sektori qė rregullonte zhvillimin territorial ishte i prirur nga objekte ambicioze,tė cilat ishin mė afėr analizave sociologjiko-statistike sesa disiplinės arkitektonike.
dialogu dhe procesi polifonik na tregon se duhet t’i braktisim modelet tradicionale qė nga njėra anė propozojnė idenė e “arkitektit tė vetmuar”dhe nga ana tjetėr projektimin pėr pjesėt e qytetit.
cdo arkitekt duhet tė jetė pjesė e pėrgjegjshme pėr projektim,me ide tė plota tė krijimit tė sintezave midis harmonisė urbane dhe inovacioneve tė arkitektit .
projekti duhet t’i dedikohet tė gjithė atyre qė kalojnė rrugėve tė prishtinės,qoftė edhe pėr njė cast,dhe shikojnė.
tė ambjentosh dhe tė vendosėsh njė projekt tė artit bashkėkohor nė njė zonė urbane,sjell implikmin e momenteve tė konfliktit pėr artistėt mbi konceptin e mbledhjes dhe tė tėrheqjes sė vėmendjes.
ėshtė sikurse ajo cka nė psikologji quhet planofrasia apo fluturimi ose kalimi para syve i ideve.me kėtė doktrinė objekti nga njė anė kėrkon tė tėrheqė brenda tij njė pjesė tė qytetarėve,qė zakonisht nuk i frekuentojnė sallat,dhe nga ana tjetėr njė fluks tė vizitorėve drejt njė pjese tė qytetit qe pėrdoret kushtimisht nga banorėt e saj.

MOISI GOLEMI

PS:UTILITAS,FIRMITAS,VENUSTAS...
Regjistrohu pėr ta shikuar artikullin e plotė.
Administrator nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju pėrmes citimit

Welcome!
Pėr ta parė mė shumė kėtė artikull, ju lutemi login ose regjistrohuni.
Pėrgjigju

  Forumi archiEDU² > archiEDU - arkitekturė - dizajn > arkitekture, lajme, diskutime


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė temė: 1 (0 anėtarėt dhe 1 vizitorėt)
 
Paneli i temės
Shfaq mundėsitė

Rregullat e postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Ikonat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė ON
Zgjidh forumin

Tema tė njėjta
Tema Filluesi i temės Forumi Pėrgjigje Postimi i fundit
Punimet e Diplomės - Instituti i Arkitekturės Freskim archiTema tė diplomės 4 10-02-2007 04:45


Tė gjithė oraret janė GMT +2. Ora tani ėshtė 08:59.


Fuqizuar nga vBulletin® Versioni 3.7.0
Copyright ©2000 - 2014, Jelsoft Enterprises Ltd.
File'ėt nė shqip nga www.forumishqiptar.net
Copyright ©2005 - 2013, archiEDU